1.
(V-ger-arr-oroz-m, G-azp, S; kh- S; Gèze Dv, H (S)),
kuxo (Añ (V)),
kuixu (S),
kurso
Ref.:
A;
A Apend (kuixu);
Lrq (khüso)
.
Espantapájaros.
"Espantajo de huertas, sembrados"
Añ.
"Soloetan ikusten dira [...] gizon-irudiko papao batzuk. Izen asko daukez: kusoa, artakukusoa [...], txuxoa
"
A Ezale
1898, 127b.
Ez uste ükhen haatik Manexek han egon behar ziala mamu edo khürso gisa, kolte baten phüntan [...] aiziak jorik.
Eskual 10-4-1908, 3.
Bi egünen bürian beldür beitira alhorreko khüsoaren.
Eskual 18-7-1913, 3.
Khüso parrasta bat, batak lürrin txüt-txüta [...] bestiak [...] hüntzer zuhaiñ adarren ebaska.
GH 1931, 471.
Eztit nik senar beharrik / ohian lo egoiteko, / holako gizon bat / hobe lukezu kusoki ezarteko.
PierKat 53.
2.
(khü- S; Gèze, Foix),
kurtso (Lh),
kurtxo (Darric ap. DRA
.)
Ref.:
A;
Lrq
.
Fantasma.
Itxason gañen haren huñez ebilten ikhustiak izitü zütian: khüso bat da, ziuen.
Ip Mt 14, 26 (Lç fantosma, He, Hual fantasma, Dv, Ur (V), SalabBN, Echn, Leon, Ker, IBk, IBe mamu, Ur (G) zomorru, Samper espantajo, Ol iratxo, Or irudituzko).
3.
"
Khüso (S; Foix), peu intelligent, bête"
Lh.
"(Homme) peu dégourdi. Zer khüsua, gizun hori! quel "
empoté", cet homme-là" Lrq.
4.
"
Khüso, fripon"
Lh.