urguilus (
Arch VocGr),
urgulloso,
orgulloso.
Orgulloso, soberbio.
Jainkoak orguilusenzat duen higuinza handia.
CatLav 170.
(V 87)
Berehala urguillos errendatzen dire.
He Gudu 35.
Bere ethorkiz jauzkor, urguilus eta atseginetarat ekharria denari.
Dh 133.
Jakintsun handi urguilos batetarik.
Jaur 407.
Octaviano Augusto urgullosoak.
Izt C 260.
Haritz urguillusa haiñ du tormentatzen.
Gy 173.
Bendekuz deithu hango yende urguilusa.
Hb Esk 49.
Errespeto gutxiko / orgullosua.
AzpPr 86.
Demonioak [...] agintzen du [...] soberbiotsu ta orgullosoari aunditasunak.
Kortazar Serm 180.
Oiek dirade orgullosuak / eta talentuz urriyak.
Tx B I 256.
azpiadiera-1.1
Orgulloso (en sdo.
no peyorativo).
Ni oso orgulloso nijoan, ondo nijoalakoan.
BBarand 123.
Nagusiari ere asko gustatzen zitzaion korrikalari bat bere etxean sentitzea [...]. Oso orgulloso jarri zan.
Albeniz 40.
azpiadiera-1.2
urgulusa. (Forma con marca de fem.).
Nihork ez zezaken erran haren aphaindurak izariz goragokoak zirela edo zela [Maria] hura urgulusa bat.
Elsb LehE 5s.